Kodėl dulkių siurbliai „miršta” anksčiau laiko
Daugelis žmonių nustemba, kai jų dulkių siurblys, kuriam dar toli iki dešimties metų, pradeda pūkšti, silpniau siurbti arba visai atsisako dirbti. Ir pirmoji mintis – reikia pirkti naują. Tačiau dažniausiai problema visai ne ta, kad prietaisas jau „išgyvenęs” – tiesiog jis nebuvo tinkamai prižiūrimas.
Dulkių siurbliai – viena iš tų buitinės technikos rūšių, apie kurių priežiūrą galvojame mažiausiai. Įjungėme, išjungėme, pastūmėme į kampą. Ir taip kartą po karto, kol vieną dieną prietaisas tiesiog nebeveikia taip, kaip turėtų. Tiesą sakant, vidutinis dulkių siurblio tarnavimo laikas yra 8–12 metų, tačiau be elementarios priežiūros jis gali „pasiduoti” ir per 3–4 metus.
Gerai žinia ta, kad pailginti dulkių siurblio gyvenimą nėra jokia techninė magija. Reikia tik žinoti, ką ir kada daryti.
Maišelis arba konteineris – pagrindinis dėmesio centras
Nesvarbu, ar turite maišelinį, ar be maišelio veikiantį dulkių siurblį – tai, kaip tvarkotės su dulkių surinkimo sistema, tiesiogiai veikia viso prietaiso ilgaamžiškumą.
Maišelinių siurblių atveju daugelis žmonių keičia maišelį tik tada, kai jis jau pilnas iki kraštų arba kai siurblys pradeda prastai siurbti. Tai klaida. Kai maišelis užpildytas daugiau nei per pusę, oro srautas per jį jau gerokai sumažėja, variklis priverčiamas dirbti sunkiau, o tai – tiesus kelias į perkaitimą ir greitesnį susidėvėjimą. Rekomenduojama keisti maišelį, kai jis užpildytas maždaug 60–70 procentų.
Bemaišelių siurblių konteineriai – atrodytų, paprastesnis reikalas. Išpilk ir viskas. Tačiau čia slypi kita problema: žmonės dažnai išpila dulkes, bet niekada iš tikrųjų neišplauna paties konteinerio. O jame kaupiasi riebalų dalelės, plaukai, smulkios dulkės, kurios laikui bėgant pradeda smirdėti ir gali paveikti filtrus. Konteinerį reikėtų plauti bent kartą per mėnesį – tiesiog šiltu vandeniu, be agresyvių ploviklių, ir gerai išdžiovinti prieš dedant atgal.
Praktinis patarimas: niekada nedėkite drėgno konteinerio atgal į siurblį. Drėgmė ir variklis – bloga kombinacija.
Filtrai: labiausiai apleista dalis
Jei yra vienas dalykas, kurį dauguma dulkių siurblių savininkų daro neteisingai, tai – filtrų priežiūra. Arba tiksliau – jos nebuvimas.
Šiuolaikiniuose dulkių siurbliuose paprastai yra keli filtrai: prieš variklinis (apsaugo variklį nuo stambesnių dalelių), po varikliniai (HEPA ar kiti, kurie sulaikomi smulkias daleles prieš išmetant orą atgal į patalpą) ir kartais dar papildomi ciklono filtrai bemaišeliuose modeliuose. Kiekvienas jų atlieka savo funkciją, ir kai bet kuris iš jų užsikemša – kenčia visas prietaisas.
Užsikimšęs filtras reiškia, kad variklis turi „traukti” orą per kliūtį. Tai panašu į tai, kaip jūs bandytumėte kvėpuoti per storą audinį – įmanoma, bet labai vargina. Variklis perkaitsta, nusidėvi greičiau, o siurbimo galia krenta.
Ką daryti konkrečiai:
- Ploviamus filtrus (dažniausiai putplasčio arba sintetiniai) plaukite kas 1–2 mėnesius, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
- HEPA filtrus, kurie neplaunami, keiskite kas 6–12 mėnesių. Jei turite naminių gyvūnų arba namuose yra alergikų – dažniau.
- Prieš dedant filtrą atgal, visada įsitikinkite, kad jis visiškai išdžiuvęs. Drėgnas filtras – tai ir prastesnis filtravimas, ir pelėsio rizika.
- Niekada nemušinėkite HEPA filtro, bandydami jį „išvalyti” – taip tik pažeisite jo struktūrą.
Jei nežinote, kokie filtrai yra jūsų siurblyje ir kaip dažnai juos reikia keisti – paimkite instrukciją (arba suraskite ją internete pagal modelio numerį) ir perskaitykite. Tai užtruks 10 minučių, bet gali sutaupyti šimtus eurų.
Šepetėliai, antgaliai ir žarna – irgi reikia dėmesio
Daugelis žmonių galvoja, kad dulkių siurblys susideda iš korpuso ir žarnos, ir viskas. Bet iš tikrųjų kiekvienas antgalis, kiekvienas šepetėlis yra atskira sistema, kuri gali tapti problemų šaltiniu, jei ja nesirūpinama.
Grindų šepetėlis – pirmasis kandidatas į problemų sąrašą. Plaukai, siūlai, šunų kailis – visa tai susivynioja aplink šepetėlio velenas ir sukuria tikrą „kamštį”. Kai velenas nebegali laisvai suktis, variklis vėl priverčiamas dirbti su didesne apkrova. Šepetėlio veleną reikėtų tikrinti bent kartą per mėnesį ir pašalinti susikaupusius pluoštus – tam puikiai tinka žirklės arba specialus valymo įrankis, kurį parduoda daugelis gamintojų.
Žarna – dar viena vieta, kurią žmonės pamiršta. Laikui bėgant žarnoje gali susidaryti kamščiai iš stambesnių dalelių, o pati žarna gali įtrūkti arba prarasti sandarumą jungties vietose. Jei pastebite, kad siurblys siurbia silpniau, bet filtrai ir maišelis tvarkingi – patikrinkite žarną. Tiesiog atjunkite ją ir pažiūrėkite pro ją kaip pro vamzdį – ar matote šviesą iš kitos pusės? Jei ne – kažkas užsikimšo.
Antgaliai skirtingoms paviršių rūšims – naudokite juos pagal paskirtį. Kietų grindų antgalis ant kiliminės dangos arba atvirkščiai – tai ne tik prastesnis valymo rezultatas, bet ir didesnis nusidėvėjimas.
Kaip teisingai naudoti siurblį kasdien
Yra keletas naudojimo įpročių, kurie tiesiogiai veikia tai, kiek laiko jūsų siurblys išsilaikys.
Pirma – nesirinkite didžiausios galios be reikalo. Daugelis žmonių visada naudoja maksimalų siurbimo lygį, manydami, kad taip geriau. Tačiau ant lengvų kilimų ar parketo dažnai pakanka vidutinės galios. Mažesnė apkrova – mažesnis nusidėvėjimas.
Antra – nesiurbkite drėgnų paviršių įprastu dulkių siurbliu (nebent tai specialiai tam skirtas modelis). Drėgmė patenka į filtrų sistemą ir variklį, sukelia koroziją ir pelėsį. Jei išpylėte vandenį – šluostykite, o ne siurbkite.
Trečia – stebėkite, ką siurbiate. Stambūs daiktai, statybinės dulkės, smėlis – visa tai gali greitai sugadinti variklį arba užkimšti filtrus. Jei reikia surinkti smėlį po remonto – geriau naudokite šluotą arba pramoninį dulkių siurblį.
Ketvirta – neperkaitinkite siurblio. Jei siurbliate didelį plotą, darykite pertraukas. Daugelis modelių turi apsaugą nuo perkaitimo ir automatiškai išsijungia, bet tai jau yra kraštutinė situacija, kurios geriau vengti. Jei siurblys staiga išsijungė – palikite jį atvėsti bent 30 minučių prieš vėl įjungdami.
Penkta – saugokite laidą. Niekada netraukite siurblio už laido, nelankstykite jo aštriais kampais ir nelaikykite susukto per daug stipriai. Laido pažeidimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl siurbliai atsiduria servise.
Laikymas ir transportavimas – smulkmenos, kurios svarbios
Kaip laikote dulkių siurblį, kai juo nesinaudojate? Jei atsakymas yra „kažkur sandėliuke, kaip papuola” – verta persigalvoti.
Siurblį reikėtų laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Drėgnas sandėliukas ar garažas – ne geriausia vieta, nes drėgmė gali paveikti elektroniką ir metalines dalis. Taip pat venkite laikyti siurblį ten, kur temperatūra smarkiai svyruoja.
Žarna – ją laikykite laisvai suvyniotą, be aštrių lenkimų. Jei žarna nuolat laikoma stipriai sulenkta, ji greitai pradeda trūkinėti toje vietoje.
Laidą suvyniokite laisvai arba naudokite siurblyje esantį laido suvyniotuvą – bet nespauskite paskutinių 20–30 centimetrų prie korpuso per daug stipriai, nes būtent jungties vieta prie siurblio yra labiausiai pažeidžiama.
Jei siurblys turi ratukus – periodiškai patikrinkite, ar juose nesusivynioję plaukai ar siūlai. Tai smulkmena, bet kai ratukai nebegali laisvai suktis, siurblį tampote su didesne jėga, o tai kenkia ir žarnos jungčiai, ir pačiam korpusui.
Kada eiti į servisą ir ko nereikėtų daryti patiems
Yra dalykų, kuriuos galite ir turėtumėte daryti patys – valyti filtrus, keisti maišelius, šalinti kamščius iš žarnos. Tačiau yra ir tokių, kur geriau kreiptis į specialistą.
Jei siurblys pradeda keistai ūžti, skleidžia degimo kvapą, arba variklis „trūkčioja” – tai signalai, kad kažkas negerai viduje. Tokiais atvejais nereikėtų bandyti ardyti siurblio patiems, jei neturite patirties. Dulkių siurblių varikliai ir elektronika – ne pati sudėtingiausia technika, bet neteisingi veiksmai gali paversti mažą problemą didele.
Geras servisas gali patikrinti variklio būklę, pakeisti susidėvėjusius guolius, sutvarkyti elektros jungtis. Tai kainuoja, bet dažnai gerokai mažiau nei naujas siurblys.
Taip pat verta žinoti, kad daugelis gamintojų siūlo originalias atsargines dalis – filtrus, maišelius, šepetėlius. Pigesnės „universalios” alternatyvos kartais tinka, bet ne visada. Jei norite maksimaliai pailginti siurblio tarnavimo laiką – rinkitės originalias dalis arba bent jau patikimų gamintojų analogus.
Praktinis patarimas dėl garantijos: jei siurblys dar garantinis, bet kažkas sutriko – neskubėkite jo ardyti patys. Tai gali anuliuoti garantiją. Kreipkitės į pardavėją arba įgaliotą servisą.
Ilgaamžis siurblys – tai įprotis, o ne sėkmė
Galiausiai viskas susiveda į vieną paprastą tiesą: dulkių siurbliai tarnauja ilgai ne todėl, kad jie kokybiški (nors ir tai svarbu), bet todėl, kad jų savininkai juos prižiūri. Tai nėra sudėtinga – reikia tik susikurti kelis paprastus įpročius ir jų laikytis.
Pasistenkite bent kartą per mėnesį skirti 10–15 minučių siurblio apžiūrai: patikrinkite maišelį ar konteinerį, apžiūrėkite filtrus, pašalinkite plaukus iš šepetėlio veleno. Kartą per pusę metų – gilesnė apžiūra: filtrai, žarna, antgaliai, laidas. Ir kartą per metus – jei siurblys jau vyresnio amžiaus arba intensyviai naudojamas – galima nunešti į servisą profilaktiniam patikrinimui.
Tai nėra didelis laiko investavimas. Bet skirtumas tarp siurblio, kuris tarnauja 5 metus, ir to, kuris tarnauja 12, dažnai yra būtent šie keli papildomi minutės per mėnesį. O tai – ir sutaupyti pinigai, ir mažiau elektronikos atliekų, ir tiesiog mažiau galvos skausmo, kai siurblys nepalauktu momentu atsisako dirbti.
Taigi – kitas kartas, kai siurbsite grindis, gal skirkite minutę ir pažiūrėkite, kada paskutinį kartą tikrinote filtrus. Greičiausiai atsakymas jus nustebins.
